žiurkuitis

žiurkùitis sm. (1), žiùrkuitis (1) žr. žiurkūtis 1: Žiurkùičių lizdas pilnas, išmušinėjau rupūžes – žiurkių nereik, sakau Sd. Iš miltų iškrito šeši žiurkùičiai Lnkv. Brisis iškasė vieniuoleka žiùrkuičių – ka ans purtino, ka ans draskė! KlvrŽ. Nuomaris: susirenka laukinių žiurkuičių, susidžiovinę geria arbatą keletą kartų LMD(Sln). ^ Tie vaikai kaip žiùrkuičiai susisėdę veiza pro lovos galą Mžk.